- pleškinti
- plẽškinti (-yti), -ina, -ino šnek. caus. pleškėti.
1. tr. K, Up, Sdb, Nmn, Žvr, An smarkiai, daug kūrenti, deginti: Plẽškina ir plẽškina par kiaurą dieną ugnį Vvr. Piemenys miške kad plẽškina žabus! Rk. Plẽškinau visą dieną, o kambariai šalti Brs. Plẽškina žibalą, išsisukus lempą Ds. Tai mes dabar galim plẽškyt elektrą Jrb. | refl. J: Malkos kad plẽškinas pečiuj, tai net gražu žiūrėt Ūd. ║ smarkiai rūkyti: Be pasigailėjimo pleškindamas cigarus, laukė penktosios valandos A.Vien.
2. intr. BS119 pliauškinti, pliaukšėti: Su liežuviu pleškinti KI690. Pleškina liežuviu, lyg jis būtų skerdžiaus rimbas TŽIII383. Kad nenorėjai botagu prie maniežo pleškint, tai dabar gausi puspūdiniu priekalą papliekt rš. Paskui delnais pleškino – ir mes pleškinom... Žem.
3. refl. NdŽ teškentis, turlentis: Žiūri į kitą pusę – ant upės krašto pleškinasi antys didžiausiais pulkais Žem.
4. intr. BzF156 smarkiai šaudyti, pyškinti: Kareiviai iš šautuvų kad plẽškino, tai plẽškino, net šiurpas ėmė Ds. Pleškina iš automatų – nėra kur dingti rš.
5. intr. smarkiai eiti, važiuoti, pleškėti: Kur norėtumi šiokiu blogu oru plẽškinti? Brs. Visi tik plẽškina į girią ant pelno Vv.
6. tr. J, Skr, Šl smarkiai ką nors daryti: Jie pleškina (aria) dirvoną, nežiūria nė lietaus Pnd. Jau aš i staklėse, i plẽškinu (audžiu) Gž. Tokios buvo girios, o dabar kerta, pleškina! rš. Paprastais kaimietiškais botagais su kadugio kotais pleškino žemaitukams nugaras rš. Košę plẽškinau plẽškinau (ilgai viriau), o kruopos vis dar drūtos Drsk. ║ intr. smarkiai kam vykti (lyti, šalti): Kad lija, kad lija, kad pleškina! Lp. Toks šaltis plẽškina, gryčia neaptaisyta Skdt.
◊ su liežuviù per šìrdį plẽškinti apkalbėti, skaudinti: Neplẽškink su liežuviù kitam par šìrdį Dr.\ pleškinti; apipleškinti; atpleškinti; įpleškinti; išpleškinti; nupleškinti; papleškinti; parpleškinti; pripleškinti; razpleškinti; supleškinti; užpleškinti
Dictionary of the Lithuanian Language.